atpjova

atpjova
ãtpjova sf. (1), atpjovà (3b) , Rm 1. kas atpjauta, atpjauta skiautė, dalis: Odos išpjovos ir atpjovos . 2. žr. atpjūvis 2: Atpjova yra tai odelė ant gylelės Ba1Moz17,11.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • atpjova — atpjovà dkt. Statýbinės metãlo ãtpjovos ir pròfiliai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atapjova — atãpjova sf. (1) žr. atpjova 1: Po darbo visokių atãpjovų lieka Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpjauklas — sm. SD216 atpjova …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baldgalis — bal̃dgalis sm. (1) medžio atpjova: Kiemas priverstas visokių bal̃dgalių Vkš. Kam velki į trobą tus baldgalius! Vkš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • briezgalis — briẽzgalis sm. (1) bryzo (briezgo) galas: Briẽzgalių nenumeskiat, sutirpykiat į taukus End. ║ kokia atpjova: Pilnas skiedynas primėčiotas briẽzgalių (lentos kraštų) Vkš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • graiža — graižà sf. Š, BŽ339, graiža (1) Vr rąsto atpjautas galas, atpjova, nuograiža …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lentgalys — lentgalỹs sm. (3b) Ds, Brs, leñtgalis (1) K lentos galas, trumpa lenta, lentos atpjova: Iš to leñtgalio padirbk krėslą Yl. Po audros į krantą bangų buvo išnešta daug leñtgalių NdŽ. Prisėdau ant lentgalio J.Jabl. Darbininkai traukė iš po… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pilinė — ×pilìnė sf. (2) Sug apskrito medžio atpjova, skritė, ritulys (žaidžiant ritinėti žeme); plg. pilynė: Nupjauk pilìnę, eisma ritinėt Trgn. Rateliai būdavo an pilinė̃lių Trgn. ^ Graži, apskriti, kaip pilìnė (apie storą moterį) Ktk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ripka — ripkà sf. (2) 1. RtŽ, M, LL66, DŽ, Krp, Grk, Nv, Užv, Ms, Ig, Gž, Žml apskrita medžio atpjova, ritinėjama žaidžiant; ritinis: Nesudaužykit ripkos belošdami Vdk. Ripkos laidymas ir atmušinėjimas pagaliais rš. ^ Vežimas ant ratų nuo kalno kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ritulys — ritulỹs sm. (3b) DŽ, Šlv; LL330, ritùlis (2) LVIII553, Nm; M 1. (audeklo) rietimas: Ritulỹs audeklo nuo šešiasdešimt uolektų J. Kai aš tekėjau, atsinešiau drobės penkis rìtulius po dešim[t] sienų Žml. Riečia audeklą rituliñ i maigo kuperkan …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”